salti

1 sálti, są̃la (-sta, sãla Rdn, Ub, sal̃na, sul̃na LKKII152), sãlo (sãlė Škn) intr. 1. SD342, Sut, N, K, M, Rtr darytis saldžiam, saldesniam: Užraugta gira pirma są̃la, paskui rūgsta PnmA. Misa jau pradeda sálti Skdv. Salykla sãla, nepraveizėk Trš. Sula, miežiai jau sąla J.Jabl. Atuodogiai – tokie kai rugiai, sėdavom, tik jie nesal̃na Vdk. Verdančiu vandeniu užpili, ir są̃la tie miltai Sb. 2. žr. salėti 1: Nevalgysiu aš to saldainio prieš miegą – paskui ma burna są̃la Jrb. Kaip mun burna sálsta nu to medaus Lc. 3. tižti, skystėti, leistis: Išlytų kviečių miltai są̃la, neišlytų – brinksta Sml. Ima miltai salti Pš. Užlijo nupjautus kviečius, dabar są̃la blynai Kp. 4. labai norėti, geisti: Vaikas net są̃la, uogas pamatęs Skdt. Net sąlù in medų Dbk. Telyčia in tuos žirnius net są̃la Ktk. Sueini [pasišokti] į kriūvą, gi vakare nenori miego, o rytą – sąlì, ka nebegali liautis Mšk. Kur tik pamatys gražesnę mergą, tai ir są̃la kaip in medų Vj. 5. blėsti (apie ugnį): Sálsta ugnis, sálsta ir užsalsta, kad nėr sausų medžių prakuruo Šts.

◊ širdìs są̃la

1. labai malonu darosi: Širdis tik salsta nuo motutės glamonėjimo Vaižg. Žinau medžioklės skonį, net širdis sąla, pagalvojus apie besiartinantį sekmadienį rš.

2. labai norisi: Miego taip dar nori – net širdis salsta Žem. Širdis salti pradėjo, eisiu gulti J. Eina miegas, ka širdìs są̃la Žg. Ant silkės, ant žuvelės tai jam širdis sąla LKGII588(Sk).

3. silpna, negera darosi: Tai pakalnė – širdìs są̃la leidžiantis! Dkš. Koja nuolat kur nors kliuvo, nuo veriančio skausmo salo širdis, tryško iš akių ašaros J.Avyž.

\ salti; apsalti; atsalti; įsalti; nusalti; pasalti; prisalti; susalti; užsalti